„Mokykla neturi būti pasirengimas gyvenimui. Mokykla turi būti gyvenimas.“ (E.G.Chabardas). O tikras gyvenimas – tai ne tik žinios ir gebėjimai, bet ir galimybės, savirealizacija, pomėgiai... Mokykla kaip ir gyvenimas nuolat keičiasi. O šiandien jai tenka didžiulis iššūkis – klases užplūsta naujoji Z karta. Ar mes esame tinkamai pasiruošę dirbti su ja? Sėkmės mokytojas Thomas Sharper Knowlson yra pasakęs: „Kad mokymas būtų sėkmingas, jis turi ne informuoti, bet įkvėpti.“ Natūraliai kyla klausimas, ar mes, „Saulėtekio“ gimnazija, turime reikiamą potencialą įkvėpti tą, rodos, niekuo nebenustebinamą Z kartą arba paprasčiau – šiandieninį mokinį. Manau, kad turime. Ir apie tai geriausiai gali pasakyti patys mokiniai. Juk jų pasiekimai, jų ir tėvų nuomonės yra tikrasis mokyklos veidas. O jie tikrai jaučia, kad čia „Saulė šviečia visiems“ (tokia mūsų gimnazijos filosofija). Ir nesvarbu, kokiais jos spinduliais (akademiniais, techniniais, sportiniais ar meniniais) šildomasi – svarbu, kad kiekvienas randa jam šilčiausius. Ar neužtenka to, kad po pamokų didelė mokinių dalis neskuba namo, į „Akropolį“ ar su draugais praleisti laiko, o lieka čia, kur dar ilgai verda tikras gyvenimas? Kur tie „magnetukai“, pritraukiantys mokinius ne tik ateiti pas mus, bet ir verčiantys juos gerai jaustis ir džiaugtis, kad yra mūsų gimnazijos dalis?
Pirmas – tai robotikos būrelis ir vis atnaujinama informacinių bei ryšių technologijų bazė (3d spausdintuvas, 3d spausdintuvas-pieštukas, priemonės robotikos veikloms...). Robotikos būrelio vadovas Ričardas Gečas, su gimnazistais Estijoje vykusiose tarptautinėse robotų varžybose iškovojęs III vietą, džiaugiasi ne tik geriausia Lietuvoje robotikos įranga, bet ir tuo, jog būrelį be „Saulėtekio“ gimnazistų lanko ir progimnazijų mokiniai. Jie susipažįsta su 3d spausdinimo technika, konstruoja robotus iš detalių, kurias patys atsispausdina 3d spausdintuvu, jungia mikrovaldiklį, daviklius, mokosi valdyti 3d pieštuką, įgyja programavimo žinių ir įgūdžių. Aišku, ne visi domisi robotika, bet Z karta visgi nebemoka gyventi be naujausių technologijų, todėl mokiniai visada laukia pamokų interaktyvioje klasėje, kurioje dirbdami su planšetiniais kompiuteriais atlieka įvairias užduotis, testus.
Tas magiškas jaunimo žodis „technologijos“. Kas gali su jomis konkuruoti? Anot John Lasseter, menas, nes jis „meta iššūkį technologijoms, o technologijos įkvepia meną.“ Žinoma, juk nemažai mūsų gimnazistų ne tik tapo, užsiima kompiuterine grafika (turime grafikos stakles), keramika (yra ir keramikos degimo krosnis), fotografija, bet dirba ir su jau minėtu 3d pieštuku, kuris padeda įgyvendinti kiekvieno menininko svajonę, kad jo darbai materializuotųsi. Gimnazijos interjerą puošia mokinių sukurti grafikos, tapybos, fotografijos kūriniai, o trečiojo aukšto fojė gimnazistė Iveta Časonytė nutapė freską „Miestas“. Argi mokiniai galėtų dalyvauti parodose ne tik mieste, respublikoje, bet ir užsienyje (Lenkijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, JAV, Turkijoje, Meksikoje), pelnyti apdovanojimus tarptautiniuose dailės ir fotografijos konkursuose, jei tai nebūtų jų gyvenimo dalis? Atsakymas aiškus. Mes džiaugiamės, kad čia jie turi sąlygas, leidžiančias skleistis talentui.
Kitas „magnetukas“ – biomedicinos mokslų kryptis. Ją pasirenka gimnazistai, ketinantys savo ateitį sieti su medicina, biochemija, veterinarija, molekuline genetika ir kitomis profesijomis. Mokymasis per pamokas ir nepamokinėje veikloje grindžiamas tiriamojo pobūdžio metodais, siekiant gerinti mokinių eksperimentinius ir praktinius įgūdžius. 16 gimnazijos jaunųjų tyrėjų dalyvavo praktiniuose mokymuose stacionarioje mokslinėje laboratorijoje Vilniuje. Mokiniai įgijo teorinių žinių ir atliko praktinius tyrimus mikrobiologijos, biofizikos, biochemijos ir nanotechnologijų laboratorijose, bendradarbiavo su mokslininkais. „Saulėtekio“ gimnaziją baigęs Irmantas Mogila, studijuojantis Vilniaus universitete biochemiją ir dirbantis VU Biotechnologijos institute, kur kopia į naują – mokslininko – Olimpą, teigia, kad jo sėkmės formulė labai primityvi: sunkus ir tikslingas darbas kokioje nors srityje veda tiktai į pasisekimą. Dar būdamas devintokas, pirmą kartą turėjo galimybę išmėginti savo jėgas respublikinėse biologijos ir chemijos olimpiadose ir ne kartą užėmė prizines vietas. Net dvejus metus iš eilės jis buvo tarptautinių biologijos olimpiadų prizininkas: Taivane laimėjo sidabro, Singapūre – bronzos medalį.
Mūsų gimnazistai puikiai žino, kaip pašalinti protinio darbo įtampą. Manote, kad tiesiog pasėdi jaukioje mokiniams įrengtoje poilsio erdvėje? Ne, jie eina sportuoti (juk niekam seniai nebereikia įrodinėti, kad tai puikus jaunimo aktyvumo, saviauklos, pasitikėjimo ugdymo būdas). Gimnazijos sporto būreliuose vyksta įvairi papildomo ugdymo veikla. Kelios sporto šakos (krepšinis, tinklinis, futbolas, stalo tenisas) sudaro sportinių žaidimų lygą, kuri pritraukia daugiausiai gimnazistų. Tačiau norisi pakalbėti apie naujoves. Todėl pirmiausiai turėtume paminėti gimnastiką su TRX funkciniais diržais (žinoma, treniruotes prižiūri profesionalus treneris). Jau pavasarį naujai atgims gilias tradicijas turintis lietuvių liaudies žaidimas – lietuviškas ritinis („Ripka“). Šio būrelio nariai yra dalyvavę TAFISA pasaulio sporto visiems žaidynėse ir ten visam pasauliui pristatę šį tautinį žaidimą.
Po pamokų gimnazijoje dažnai girdėti tiek šiuolaikinės, tiek liaudiškos muzikos garsai. Tai dar vienas traukos centras. Arūnas Stankus – dviejų skirtingų muzikos žanrų grupių (folkloro ansamblis „Vieversėlis“ ir šiuolaikinės muzikos grupė) vadovas – džiaugiasi, kad mokiniai turi galimybę ne tik dainuoti, šokti, bet ir groti įvairiais instrumentais. Šiuolaikinės muzikos grupėje grojama elektrine ir bosine gitaromis, saksofonu, būgnais. „Vieversėlyje“ – ne tik tradiciniais liaudies instrumentais (smuiku, kanklėmis, armonika, basedle, būgnu), bet ir lumzdeliu, akmeniniais skudučiais, daudyte, dambreliu, ragais. Kai kuriuos (ragus, būgną) mokiniai gaminosi patys su muzikos ir technologijų mokytojais. Po Gimnazisto dienų susibūrė Gegužių progimnazijos septintokų muzikos grupė, kuriai vadovauja muzikos mokytojas Arūnas Stankus.
Tai tik keli iš daugelio dalykų, dėl kurių mūsų gimnazistai džiaugiasi, kad jie mokosi būtent čia. Bet gerai sakoma, kad gyvenimas susideda iš smulkmenų, kurios kartais gali tapti esminės. Taip ir „Saulėtekyje“ vieni džiaugiasi šiltais tarpusavio santykiais, kiti – kompetentingais pedagogais, treti – įdomiais projektais ir renginiais, saviraiškos galimybėmis... „Čia viskas sava, čia viskas artima“ – taip mūsų gimnazijos himne teigia patys mokiniai. Turbūt todėl čia mokosi jau kelios ne vienos šeimos kartos: tėveliai, vyresnieji broliai, seserys ir jaunesnės atžalos, juk į „Saulėtekį“ sugrįžti kaip į namus“. Ateik ir Tu, pamatyk ir pasilik.
Prašymai mokytis I ir III gimn. klasėse priimami nuo kovo 1 d. 203 kab. adresu: Lieporių g. 2, Šiauliai. Tel. (8 41) 55 27 48,
el. p. sauletekis@sauletekis.lt.
Mokytoja Diana Gilytė
„Mokykla neturi būti pasirengimas gyvenimui. Mokykla turi būti gyvenimas.“ (E.G.Chabardas). O tikras gyvenimas – tai ne tik žinios ir gebėjimai, bet ir galimybės, savirealizacija, pomėgiai... Mokykla kaip ir gyvenimas nuolat keičiasi. O šiandien jai tenka didžiulis iššūkis – klases užplūsta naujoji Z karta. Ar mes esame tinkamai pasiruošę dirbti su ja? Sėkmės mokytojas Thomas Sharper Knowlson yra pasakęs: „Kad mokymas būtų sėkmingas, jis turi ne informuoti, bet įkvėpti.“ Natūraliai kyla klausimas, ar mes, „Saulėtekio“ gimnazija, turime reikiamą potencialą įkvėpti tą, rodos, niekuo nebenustebinamą Z kartą arba paprasčiau – šiandieninį mokinį. Manau, kad turime. Ir apie tai geriausiai gali pasakyti patys mokiniai. Juk jų pasiekimai, jų ir tėvų nuomonės yra tikrasis mokyklos veidas. O jie tikrai jaučia, kad čia „Saulė šviečia visiems“ (tokia mūsų gimnazijos filosofija). Ir nesvarbu, kokiais jos spinduliais (akademiniais, techniniais, sportiniais ar meniniais) šildomasi – svarbu, kad kiekvienas randa jam šilčiausius. Ar neužtenka to, kad po pamokų didelė mokinių dalis neskuba namo, į „Akropolį“ ar su draugais praleisti laiko, o lieka čia, kur dar ilgai verda tikras gyvenimas? Kur tie „magnetukai“, pritraukiantys mokinius ne tik ateiti pas mus, bet ir verčiantys juos gerai jaustis ir džiaugtis, kad yra mūsų gimnazijos dalis?
Pirmas – tai robotikos būrelis ir vis atnaujinama informacinių bei ryšių technologijų bazė (3d spausdintuvas, 3d spausdintuvas-pieštukas, priemonės robotikos veikloms...). Robotikos būrelio vadovas Ričardas Gečas, su gimnazistais Estijoje vykusiose tarptautinėse robotų varžybose iškovojęs III vietą, džiaugiasi ne tik geriausia Lietuvoje robotikos įranga, bet ir tuo, jog būrelį be „Saulėtekio“ gimnazistų lanko ir progimnazijų mokiniai. Jie susipažįsta su 3d spausdinimo technika, konstruoja robotus iš detalių, kurias patys atsispausdina 3d spausdintuvu, jungia mikrovaldiklį, daviklius, mokosi valdyti 3d pieštuką, įgyja programavimo žinių ir įgūdžių. Aišku, ne visi domisi robotika, bet Z karta visgi nebemoka gyventi be naujausių technologijų, todėl mokiniai visada laukia pamokų interaktyvioje klasėje, kurioje dirbdami su planšetiniais kompiuteriais atlieka įvairias užduotis, testus.
Tas magiškas jaunimo žodis „technologijos“. Kas gali su jomis konkuruoti? Anot John Lasseter, menas, nes jis „meta iššūkį technologijoms, o technologijos įkvepia meną.“ Žinoma, juk nemažai mūsų gimnazistų ne tik tapo, užsiima kompiuterine grafika (turime grafikos stakles), keramika (yra ir keramikos degimo krosnis), fotografija, bet dirba ir su jau minėtu 3d pieštuku, kuris padeda įgyvendinti kiekvieno menininko svajonę, kad jo darbai materializuotųsi. Gimnazijos interjerą puošia mokinių sukurti grafikos, tapybos, fotografijos kūriniai, o trečiojo aukšto fojė gimnazistė Iveta Časonytė nutapė freską „Miestas“. Argi mokiniai galėtų dalyvauti parodose ne tik mieste, respublikoje, bet ir užsienyje (Lenkijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, JAV, Turkijoje, Meksikoje), pelnyti apdovanojimus tarptautiniuose dailės ir fotografijos konkursuose, jei tai nebūtų jų gyvenimo dalis? Atsakymas aiškus. Mes džiaugiamės, kad čia jie turi sąlygas, leidžiančias skleistis talentui.
Kitas „magnetukas“ – biomedicinos mokslų kryptis. Ją pasirenka gimnazistai, ketinantys savo ateitį sieti su medicina, biochemija, veterinarija, molekuline genetika ir kitomis profesijomis. Mokymasis per pamokas ir nepamokinėje veikloje grindžiamas tiriamojo pobūdžio metodais, siekiant gerinti mokinių eksperimentinius ir praktinius įgūdžius. 16 gimnazijos jaunųjų tyrėjų dalyvavo praktiniuose mokymuose stacionarioje mokslinėje laboratorijoje Vilniuje. Mokiniai įgijo teorinių žinių ir atliko praktinius tyrimus mikrobiologijos, biofizikos, biochemijos ir nanotechnologijų laboratorijose, bendradarbiavo su mokslininkais. „Saulėtekio“ gimnaziją baigęs Irmantas Mogila, studijuojantis Vilniaus universitete biochemiją ir dirbantis VU Biotechnologijos institute, kur kopia į naują – mokslininko – Olimpą, teigia, kad jo sėkmės formulė labai primityvi: sunkus ir tikslingas darbas kokioje nors srityje veda tiktai į pasisekimą. Dar būdamas devintokas, pirmą kartą turėjo galimybę išmėginti savo jėgas respublikinėse biologijos ir chemijos olimpiadose ir ne kartą užėmė prizines vietas. Net dvejus metus iš eilės jis buvo tarptautinių biologijos olimpiadų prizininkas: Taivane laimėjo sidabro, Singapūre – bronzos medalį.
Mūsų gimnazistai puikiai žino, kaip pašalinti protinio darbo įtampą. Manote, kad tiesiog pasėdi jaukioje mokiniams įrengtoje poilsio erdvėje? Ne, jie eina sportuoti (juk niekam seniai nebereikia įrodinėti, kad tai puikus jaunimo aktyvumo, saviauklos, pasitikėjimo ugdymo būdas). Gimnazijos sporto būreliuose vyksta įvairi papildomo ugdymo veikla. Kelios sporto šakos (krepšinis, tinklinis, futbolas, stalo tenisas) sudaro sportinių žaidimų lygą, kuri pritraukia daugiausiai gimnazistų. Tačiau norisi pakalbėti apie naujoves. Todėl pirmiausiai turėtume paminėti gimnastiką su TRX funkciniais diržais (žinoma, treniruotes prižiūri profesionalus treneris). Jau pavasarį naujai atgims gilias tradicijas turintis lietuvių liaudies žaidimas – lietuviškas ritinis („Ripka“). Šio būrelio nariai yra dalyvavę TAFISA pasaulio sporto visiems žaidynėse ir ten visam pasauliui pristatę šį tautinį žaidimą.
Po pamokų gimnazijoje dažnai girdėti tiek šiuolaikinės, tiek liaudiškos muzikos garsai. Tai dar vienas traukos centras. Arūnas Stankus – dviejų skirtingų muzikos žanrų grupių (folkloro ansamblis „Vieversėlis“ ir šiuolaikinės muzikos grupė) vadovas – džiaugiasi, kad mokiniai turi galimybę ne tik dainuoti, šokti, bet ir groti įvairiais instrumentais. Šiuolaikinės muzikos grupėje grojama elektrine ir bosine gitaromis, saksofonu, būgnais. „Vieversėlyje“ – ne tik tradiciniais liaudies instrumentais (smuiku, kanklėmis, armonika, basedle, būgnu), bet ir lumzdeliu, akmeniniais skudučiais, daudyte, dambreliu, ragais. Kai kuriuos (ragus, būgną) mokiniai gaminosi patys su muzikos ir technologijų mokytojais. Po Gimnazisto dienų susibūrė Gegužių progimnazijos septintokų muzikos grupė, kuriai vadovauja muzikos mokytojas Arūnas Stankus.
![](pictures/partneriai/juventa_ok.jpg "\")
